Iš flamandiško kilimo, blunkančio oro šilkinio, Ar iš pasakos, kur sakalai ir alchemikai miega, Jis iššoka, akim kaip žibuoklėm nušviesdamas pevą, Ir nubėga per skambantį mišką gražus vienaragis. Sakalai, nusigandę, pro virpantį medį pakyla, Ir alchemikai braižo ant stiklo ugningą figūrą, O heraldiški liūtai nuo skydo nušoka į žemę, Ir jų aukso karūnos po pasakos orą pabyra. Vienaragis įeina į juodą, užnuodytą upę, Ir vanduo, tartum stiklas, giedrėja ir plaukdamas gieda, O ištroškę žirgai ir lakštingalos vandenį geria, Ir su naščiais nuo kalno atbėga prie upės merginos. Vienaragis, sužvengęs, nuo kailio vaivorykštę krato, Ir merginos rieškučiom žaibuojančius deimantus beria, O jis grįžta per mišką į niekad nebuvusį laiką, Kur kiti vienaragiai po liūdinčiu ąžuolu ganos.
Eilėraštis priklauso misteriui Henrikui Radauskui ir yra man visai įdomus ir egzotiškas. retkarčiais pamąstau, kas būtų, jei artimiausi žmonės, kurie galbūt kada ir buvo užklydę į šitą blogą, sužinotų mano tapatybę. tai tikrai nebūtų sunku padaryti stebint ženklus. tikrai nebandau pakeisti savęs ir rašyti taip, kaip kitas žmogus. ne, esu savimi tiesiog nenoriu prisistatyti, nes šioje erdvėje išsišokėlių ir taip užtenka.
šiandien ketvirtadienis, bet jau gyvenu savaitgalio nuotaikomis. man gera, viena judu į muzikos taktą flamandiškų kilimų, pasakų ir heraldiškų liūtų akivaizdoje. egzotiškas derinys, bet man linksma.
dieve, pasakykit, kada man pagaliau nusišypsos 100% sėkmė. gyvenimu nesiskundžiu, gyvent irgi patinka, o ir smagus gi tas mano gyvenimėlis, bet noriu dar daugiau.. noriu nuotykių, esktremalumo, noriu gyventi taip pašėlusiai, kad po daugelio metų prisiminusi tai galėčiau pasakyti : va čia tai gyvenimėlis buvo.
nenoriu būti viena tų prancūzių, kuri tik sėdi, kaip papuošalas, valgo kruasanus ir geria raudoną vyną.
feh..
papuošalų nemėgstu ir pati, jie man trukdo gyventi. kruasanus valgau retai kada, gaila pinigų eiliniam raguoliui, na, o raudonas vynas tikrai visiškai nesiderina su mano dailia balta šypsena.
nestovėkim vietoj, judėkim, draugai.
XX