kiekvieną kartą, kai pasižiūriu tokius filmus jaučiuosi nemaloniai. atrodo, tarsi širdis norėtų iššokti iš krūtinės, bet kita vertus ji taip ir norėtų ten likti jaukiai kartu su savo kapiliarais ir arterijomis. esu didelė istorijos mėgėja arba, kitaip tariant, žmogus, kuris prijaučia visiems istorijos laikotarpiams nuo pirmojo pasaulinio karo. šiandien mane traukia ne tas. žinoma, įdomu sužinoti viską, kas vyko, bet šiandien mano akyse meilės drama.
daužau save už tai, kad dauguma pastarųjų mano blogo įrašų susiję būtent su šia tema. gal tai vadinama ta žiemine depresija/melancholija, kuri iš tikrųjų veikia placebo principu, t.y mes patys ją susigalvojama ir jos paisome.
kažkas vyksta su mano kūnu ir pojūčiais. kažkaip artimas tapo žmogus, kurio seniau nenorėjau ir net nemėginau įsivaizduoti šalia savęs. mane vis dar labai veikia išorinis pasaulis. vis dar per daug paisau dviejų susikertančių žmonių nuomonių, kurių viena sako ženk į priekį, o kita liepia atsitraukti ir bėgti šalin, kiek kojos neša.
žvilgteliu į puodelių krūvą šalia manęs ant stalo. man kažkas negerai, gyvenu viengungio gyvenimą.
bet noriu turėti antrąją pusę !!!!