dienos mano abso-freakin-lutely panašios. kol kas tik chillin'u prie kompiuterio irs stengiuosi po truputį įsileisti į save muzikos garsus. o ir muzika ne kasdieniška :piktnaudžiauju tuo, kas papostint'a ant draugų facebook'o sienos. verta pasitikėti draugų stiliumi. mano mintis lėtai pasiekia framing hanley - lollipop koveris, kuris yra išimtis visose mano ,,neklausau roko'' taisyklėse.
jaučiu, kaip muzika labai lėtai prasismelkia į kiekvieną kūno lopinėlį. kažkur galvoje skamba šiandien išmokti biologijos kurso lopinėliai. sakyčiau net įdomiau negu galėjau tikėtis. maniau, kad baigusi konspektuoti naiviai griūsiu ant lovos ir net nežiūrėsiu į tuos lapus, bet ,,užkabino''.
o šiomis dienomis skraidau po savo gyvenimą. žinot, meilė yra keistas jausmas. nesuprantu, kaip tiksliai jis veikia. keistas mechanizmas. vieną dieną žmogus rašo, kad patinki, kad esi graži ir mėtosi komplimentais bei vaikišku flirtu, o kitą dieną išgirsti, kad jau ,,čiešiną'' kitą. tačiau, kad ir kaip logiškai skambėtų frazė : jam sunku, nes vienmetes perprasti sunkiau, nesuprantu, kam visada griebtis šiaudo. kokia gali būti meilė, jeigu tau tiesiog reikia patenkinti poreikį : ,,mano draugai turi merginas ir man reikia''. meilė skaičiais neišmatuojama. tu jos negali susiplanuoti taip, kaip planuoji savo gyvenimą ir sau pasakyti : 25 erių aš ištekėsiu. nebesvaik. neatjos tau tas princas iki 30ties jeigu reikės.
dabar aš noriu obuolių skonio kaljanos. padaryt keletą drakoniukų ir apsinešt.
