rhonda byrne the secret
mūsų, kaip žmonių, užduotis - susitelkus galvoti apie tai, ko trokštame, gerai įsisąmoninti, ko norime, o tada imsime žadinti vieną galingiausių dėsnių Visatoje - traukos dėsnį. Tampi tuo, apie ką daugiausiai galvoji, o taip pat pritrauki tai, apie ką daugiausiai galvoji.
jei turi ką mintyse, greitai turėsi ir rankose.
jei nesupranti šio dėsnio, tai nereiškia, kad turėtum jį atmesti. Gali nesuvokti elektros, tačiau vis tik naudojiesi jos teikiamais prival umais. aš nežinau, kaip ji veikia. bet žinau štai ką : naudodamas elektrą gali išvirti pietus žmogui, taip pat ir patį žmogų!
pats esi savo gyvenimo Mikelandželas. pats esi Dovydas, kurį lipdai.
gyvename Visatoje, kurioje veikia dėsniai, pavyzdžiui, gravitacijos dėsnis. jei iškrisi iš pastato, nesvarbu ar esi geras, ar blogas žmogus, vis tiek nukrisi ant žemės.
ar žinai, kad kai nuotaika nekokia gali akimirksniu ją pakeisti? paklausyk gražios muzikos ar padainuok - tavo jausmai pasikeis. arba pagalvok apie ką nors gražaus, pavyzdžiui, apie kūdikį ar ką nors, ką iš tikrųjų myli, ir pabūk toje būsenoje. pasistenk išlaikyti tą mintį galvoje. užblokuok viską, išskyrus tą mintį. patikinu - pasijusi geriau.
Šį Visata yra nuostabi. Ji dovanoja man puikius dalykus. Ji visur su manimi veikia išvien. ji remia mane visur, kad ir ką daryčiau. ji tučtuojau patenkina mano reikmes. žinok - ši Visata yra draugiška!
Ko iš tikrųjų nori? Atsisėsk ir ant popieriaus lapo surašyk. Užrašyk tai esamuoju laiku. gali pradėti rašyti taip : dabar esu toks laimingas ir dėkingas už.. o tada parašyk ko norėtum visose gyvenimo srityse.
Tikėk. Tikėk, kad jau turi. reikia, kaip aš tai įvardiju, nesvyruojančio tikėjimo. tikėjimas yra nematomas.
turi tikėti, kad jau gavai. turi žinoti, jog tai, ko nori, jau yra tavo tą akimirką, kai prašai. reikia visiško tikėjimo. juk kai ką nors užsisakai iš katalogo, atsipalaiduoji ir žinai, kad gausi tai, ir toliau gyveni savo gyvenimą.
įsivaizduok naktį važiuojantį automobilį. šviesos apšviečia nuo šimto iki dviejų šimtų pėdų į priekį. bet tu gali tamsoje įveikti atstumą nuo kalifornijos iki niujorko, nes tau užtenka priekyje matyti vos du šimtus pėdų. lygiai taip prieš mus atsiveria gyvenimas. jei tikėsi, jog greitai bus nušviestos kitos du šimtai pėdų, o po to dar du šimtai, tavo gyvenimas ims skleistis. ir galų gale tu pasieksi trokštamą tikslą, nes toks bus tavo noras.
kai pasakai sau : ketinu smagiai paviešėti ar maloniai pakeliauti, tiesiogine šio žodžio prasme pirmiau kūno pasiunti jėgas, kurios padės taip viską sutvarkyti, kad tavo viešnagė ar kelionė taptų labai įdomi. o jeigu prieš viešnagę, kelionę ar apsipirkimą parduotuvėje būsi blogai nusiteikęs, baiminsiesi ar tikėsiesi ko nors nemalonaus, išsiųsi nematomus pasiuntinius, kurie iškrės ką nors nemalonaus. mūsų mintys, arba, kitais žodžiais, mūsų proto būsena, visada iš anksto ,,nustato'' gerus ir blogus dalykus.
vienas geriausių būdų dėkingumui panaudoti - įtraukti jį į kūrybinį procesą , kad galėtum pasiekti tai, ko trokšti. kūrybiniame procese pirmiausia reikia paprašyti. taigi iš pradžių paprašyk ir užsirašyk, ko nori. kiekvieną sakinį pradėk : dabar esu toks laimingas ir dėkingas už..
kas yra ši jėga, negaliu pasakyti. žinau tik tiek, kad ji egzistuoja.
,,kaip'' - Visatos reikalas. ji visada žino trumpiausią, greičiausią, harmoningiausią kelią tarp tavęs ir tavo svajonės.
Sužinojęs apie traukos dėsnį, tikrai panorau juo pasinaudoti ir pažiūrėti, kas iš to išeis. 1995 metais pradėjau kurti vadinamą ,,vizijų lentą''. ant jos užrašydavau tai, ką norėdavau pasiekti, arba tai, ką norėdavau pritraukti, pavyzdžiui, automobilį, laikrodį ar svajonių sutuoktinį, ir to, ko norėdavau, paveikslą prisegdavau. kasdien sėdėdamas biure žiūrėdavau į šią lentą ir imdavau vizualizuoti. aš iš tikrųjų pasiekdavau būseną, kurioje jausdavausi, lyg būčiau įgijęs tai, ko trokštu.
ketinau persikraustyti. visus baldus, visad dėžes sudėjau į sandėlį. per penkerius metus trissyk keičiau gyvenamąją vietą. galų gale apsistojau kalifornijoje ir nusipirkau šį namą. remontavau jį metus, ir paskui visą turtą atsigabenau iš ankstesniųjų, prieš penkerius metus turėtų, namų. vieną rytą sūnus užėjo į mano kabinetą. viena iš dėžių gulėjo prie slenksčio, ji buvo užklijuota penkerius metus. jis paklausė : kas toje dėžėje, tėveli? aš atsakiau, jog tai mano vizijų lentos. jos paklausė : o kas yra vizijų lentos? na, ant jų aš prismeigdavau visus tikslus, kurių siekdavau.<...>
prakirpau dėžę. ant vienos vizijų lentos buvo namo, kurį vizualizavau prieš penkerius metus paveikslas. labiausiai sukrėtė tai, kad mes gyvenome tame name. ne kokiame nors panašiame name - aš nusipirkau tikrą savo svajonių namą, suremontavau jį, o juk buvau užmiršęs apie savo svajonę.